dizùrija [↗ diz… + gr. uron — šlapimas], šlapinimosi sutrikimas.
|
||||
|
do, garsas, dar vadinamas c; šiuo garsu pradedama kiekviena pagrindinio diatoninio muzikinio garsaeilio oktava; pavadinimas atsirado XVII a. iš it. muziko Dž. B. Donio (Doni) pavardės pirmojo skiemens. dòbermanai [pranc. vok. šunų augintojo B. Dobermano (Dobermann) pavardę], tarnybinių pėdsekių šunų veislė; ilgo siauro kūno, trumpais plaukais. dobrà [portug.], San Tomės ir Prinsipės piniginis vienetas. docendo discimus [lot.], mokydami mokomės. doceñtas [lot. docens (kilm. docentis) — mokantis, kuris moko], aukštųjų mokyklų dėstytojų moksl. vardas; TSRS dažn. suteikiamas aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems mokslų kandidato laipsn. docentūrà: 1. docento vardas, pareigos; 2. visi kurios nors aukštosios mokyklos docentai. doctor honoris causa [sk. doktor honoris kauza; lot. garbės daktaras], garbės mokslo laipsnis, kurį aukštoji mokykla teikia nusipelniusiems mokslo kultūros veikėjams. dodekaèdras [gr. dōdeka — dvylika + hedra — pagrindas, paviršius, šonas], taisyklingas briaunainis, turintis 12 sienų (penkiakampių), 30 briaunų, 20 viršūnių, dvylikasienis. dodekafònija [dōdeka + gr. phōnē — garsas], muzikos kūrimo metodas, pagrįstas absoliučiu visų 12 muz. sistemos garsų lygiavertiškumu: atsisakoma garsų funkcinių ryšių ir tonikos.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 172 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai