dodekagònas [dōdeka + gr. gōnia — kampas], dvylikakampis.
|
||||
|
dofinas [pranc. dauphin], vid. amžių Prancūzijoje — karaliaus sosto įpėdinių titulas; tą titulą turintis asmuo. dògai [angl. dog — šuo], tarnybinių šunų veislė; stambūs, stiprūs, naudojami apsaugai. dogarèsė [it. dogaressa], dožo žmona. dogmà [gr. mokymas, teiginys, nuomonė]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių polių valdžios nutarimas, vėliau filos. mokyklos tezė, privaloma tos mokyklos šalininkams; 2. teol. kanonizuotas tikėjimo teiginys, skelbiamas tikintiesiems kaip nediskutuotina ir nekritikuotina tiesa; 3. teiginys, nuomonė, teorija, be įrodymų ar praktinio patikrinimo laikoma neginčijama tiesa.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai, Teologijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 145 |  Nėra komentarų | dogmãtika, teol. sistemingas kurios nors religijos dogmų išdėstymas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Teologijos terminai | Kategorija: D | Peržiūrėta: 14 | Nėra komentarų | dogmãtikas [gr. dogmatikos — laikąsis dogmų), dogmatizmo šalininkas; dogmų besilaikantis žmogus. dogmãtinis ↗ dogmatiškas. dogmatiškas [↗ dogmatikas], nekritiškas, nekūrybiškas, kuris laikosi dogmų. dogmatizãcija [↗ dogma], teiginių vertimas neginčijamomis tiesomis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai