derivãcija [lot. derivatio—nuvedimas, nukreipimas]: 1. hidrotechnikoje — vandens nukreipimas nuo pagr. vagos, tvenkinio arba kito vandens telkinio, kad hidroelektrinėje padidėtų slėgio aukštis arba siurblinėje sumažėtų kėlimo aukštis; 2. sviedinio (kulkos) nukrypimas į šoną nuo šaudymo plokštumos dėl sviedinio sukimosi, oro pasipriešinimo ir Žemės traukos; 3. lingv. vedyba — žodžių darybos būdas; Δ apima sufiksaciją, prefiksaciją ir paradigmaciją.
Leave a Reply