evangèlij‖a [gr. euangelion — gera žinia], krikščionių bažnyčios pripažinti kanoniškais pasakojimai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir jo mokymą.
|
||||
evangèlij‖a [gr. euangelion — gera žinia], krikščionių bažnyčios pripažinti kanoniškais pasakojimai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir jo mokymą. evangèlikai, daugelis protestantų bažnyčių, rel. bendruomenių, sektų, kurios tikėjimo pagrindu laiko Naujojo testamento evangelijas. evangelistas, evangelijos autorius; kanoniškų evangelijų autoriai yra Kristaus mokiniai apaštalai Matas ir Jonas bei apaštalų mokiniai Lukas ir Morkus. evaporãcija [lot. evaporatio < vapor — garai], (iš)garinimas, (iš)garavimas. evaporitai [↗ evaporacija], chem. nuosėdos, iškritusios iš persotintų tirpalų uždarų arba pusiau uždarų vandens baseinų dugne. evèkcija [lot. evectio — pakėlimas; čia: nuokrypis], didžiausias Mėnulio judėjimo nuokrypis nuo trajektorijos, apskaičiuotos pagal Keplerio dėsnius. eventualùs [lot. eventualis < eventus — atsitikimas], galimas tam tikru atveju. evoliùcija [lot. evolutio — išvyniojimas; išsirutuliojimas]: 1. pasaulio, visuomenės kitimo procesas, raida; 2. nedideli lėti kokybiniai kitimai. evoliucionizmas: 1. mokslas apie evoliuciją; evoliucijos teorija; 2. reformistinė teorija, teigianti, kad vystymasis tėra lėtas kiekybinis kitimas, kad šuoliški kiekybiniai pakitimai negali virsti kokybiniais. evoliucionúoti [↗ evoliucija], tolydžio, pamažu, nepertraukiamai plėtotis, rutuliotis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai