E | Terminai.lt

Echinokokozė

echinokokòzė, žmogaus ir gyvulių helmintozė, kurią sukelia kaspinuotis echinokokas.

echiuridai [gr. echis — gyvatė (patinas) + ura —uodega], žieduotosios kirmėlės Echiurida; gyvena jūrų dugne.

Ècho (gr. Echō), sen. graikų mitologijoje — kalnų nimfa, taip sunykusi nuo beviltiškos meilės Narcizui, kad iš jos belikęs tik balsas.

echolãlija [gr. ēchō — aidas, garsas + lalia — plepėjimas], med. nevalingas mechaniškas kito žmogaus žodžių ar garsų kartojimas.

echolokãcija [ēchō + ↗ lokacija], garso lokacija — daiktų buvimo vietos nustatymas (ppr. vandenyje) ultragarso bangomis.

echolòtas [ēchō + ↗ lotas], prietaisas jūros gyliui matuoti ultragarso bangomis.

echomimija [ēchō + gr. mimeomai — pamėgdžioju] ↗ echopraksija.

echoprãksija [ēchō + gr. praxis — veiksmas], psichikos sutrikimas — nevalingas mechaniškas kito žmogaus judesių arba mimikos mėgdžiojimas.

ecidė [gr. oikidion — namelis, bokštelis], rūdinių šeimos grybų katilėlio formos vaisiakūnis, kuriame susidaro sporos — ecidiosporos.

edãfin‖is [gr. edaphos — dirvožemis], dirvožemio, esantis dirvožemyje, pvz., ~iai veiksniai (dirvožemio veiksniai, turintys įtakos augalams).