Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Eksplicitinis

eksplicitinis [lot. explicitus — išaiškintas, išnagrinėtas], lingv. aiškiai išreikštas, išplėtotas.

Eksplikacija

eksplikãcija [lot. explicatio — išaiškinimas], paaiškinimas, patikslinimas (sąvokos, sutartinių ženklų, turinio); aiškinamasis tekstas, lydraštis; žemėlapio, plano legenda.

Eksploatacija

eksploatãcija [pranc. exploitation — naudojimas(is)]: 1. ek. išnaudojimas — neatlyginamas svetimo darbo ar jo produkto pasisavinimas; 2. įmonės ar kitokio ūkinio objekto, pvz., naudingųjų iškasenų telkinio, įrenginio, naudojimas.

Eksploatacininkas

eksploatãcininkas, ↗ eksploatacijos (2) darbuotojas.

Eksploatatorius

eksploatãtorius [↗ eksploatacija], išnaudotojas — gamybos priemonių savininkas, pasisavinantis svetimą darbą ar jo produktą.

Eksploatuoti

eksploatúoti [pranc. exploiter]: 1. ek. išnaudoti — savintis svetimą darbą ar jo produktą; 2. naudoti įmonę ar kitą ūkinį objektą.

Eksploracija

eksplorãcija [lot. exploratio — tyrinėjimas, tyrimas], psichol. aktyvi orientacija aplinkoje, tiesiogiai nesusijusi su biol. poreikių tenkinimu.

Eksplozija

eksplòzija [pranc. explosion — sprogimas], sprogimas, staigus išsiveržimas, sprogstamas atsivėrimas.

Eksplozinis

eksplòzin‖is [pranc. explosif < lot. explodo — triukšmingai išmetu], lingv. sprogstamasis, pvz., ~iai priebalsiai (jų baigiamajai fazei būdinga staigus sandariai suglaustų kalbos padargų atsivėrimas).

Eksponatas

eksponãtas [lot. exponatus — išstatytas parodyti], parodoje ar muziejuje eksponuojamas daiktas.