|
-> ekspresijonizmas [pranc. expressionisme < expression — išreiškimas, išraiškingumas, išraiška], XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė V. Europos dailės, literatūros, teatro srovė, kuriai būdinga atviras, pabrėžtinis autoriaus pasaulėjautos emocijų, vizijų reiškimas, anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.
ekspresyvùmas [↗ ekspresija], biol. geno reiškimosi individo fenotipe jėga, mastas, laipsnis, jo veikimo stiprumo matas.
ekspresyvùs [pranc. expressif], išraiškus, raiškus, pasižymintis ekspresija.
ekspròmtas [lot. expromptus — gatavas, greitas]: 1. trumpa kalba, pasakyta nepasirengus; 2. proginis eilėraštis (dažn. humoristinis), sukurtas iš anksto nepasirengus ir ilgai nesvarstant, nedailinant; 3. improvizacinio pobūdžio (dažn. nedidelis) muz. kūrinys.
-> ekspròmtu [↗ ekspromtas], nepasirengus, nelauktai, iš karto (ką nors pasakyti, sukurti).
ekspropriãcija [pranc. expropriation — nusavinimas]: 1. nuosavybės atėmimas tam tikros klasės ar visos visuomenės interesais; 2. priverstinis ko nors nusavinimas.
ekspropriãtorius [pranc. expropriateur], atliekantis ekspropriaciją, ekspropriacijos dalyvis.
eksproprijúoti [pranc. exproprier], nusavinti, atimti nuosavybę, pasisavinti, atlikti ekspropriaciją.
eksrekòrdininkas [↗ eks… + ↗ rekordininkas], buvęs rekordininkas, kurio rekordą pagerino kt. žmogus.
-> ekstãz‖ė [gr. ekstasis — nustebimas, žavėjimasis aukščiausio laipsnio susijaudinimo, jausmų pakilumo, džiugesio būsena, kuriai būdingas nekritiškas savęs ir ~ės objekto vertinimas.
|
|
Naujausi komentarai