E | Terminai.lt

Ekstaziškas

ekstãziškas, nepaprastai susijaudinęs, apimtas ekstazės.

ekstemporãlė [lot. extemporalis — neparengtas, be pasiruošimo], psn. mokyklos klasės rašomasis darbas — vertimas iš gimtosios kalbos į svetimą (dažn. lotynų ar graikų) kalbą, iš anksto nepasirengus versti ir nesinaudojant pagalbinėmis priemonėmis (vadovėliais, žodynais).

Ekstensija

eksteñsija [lot. extensio — išplėtimas]: 1. tįsumas — pagrindinė, vienintelė erdvės charakteristika; 2. log. abstrakti kokiu nors vardu (ta pačia reikšme) žymimų objektų klasė.

Ekstensionalumas

ekstensionalùmas [lot. extensio — išplitimas, apimtis]: 1. objektų ir juos atitinkančių sąvokų turinio tapatumas; 2. sąvokos apimtis.

Ekstensionalus

ekstensionalùs, tįsus; apimantis objektų klasę.

Ekstensyvus

ekstensyvùs [lot. extensivus — tįsus], platus, kiekybiškai išplėstas, besiplečiantis, didėjančios apimties: neintensyvus.

Ekstenzija

eksteñzija [lot. extensio — tempimas], med.: 1. išnirusios ar lūžusios galūnės tempimas; 2. sulenktos galūnės tiesimas; 3. plėtimasis, plitimas, pvz., patologinio proceso Δ.

Ekstenzorius

eksteñzorius [lot. extensor — ištempiantis], anat. tiesiamasis raumuo; atitiesia kūno dalį.

Eksteriorizacija

eksteriorizãcija [pranc. exteriorisation < lot. exterior — išorinis]: 1. perėjimas nuo vidinės, arba protinės, prie išorinės, arba praktinės, veiklos; 2. tapimas kuo kitu, turėtų savybių ir sąlygų netekimas.

Eksteritorialus

eksteritorialùs [↗ eks… + lot. territorialis — teritorinis], esantis svetimos valstybės teritorijoje, bet nepriklausantis tos valstybės civilinei ir baudžiamajai jurisdikcijai.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z