Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekstra

ekstra… [lot. extra — per daug, pervirš, už (ribų)]: 1. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti nepaprastumą, išimtinumą, išskirtinumą; 2. priešdėlis, reiškiantis buvimą už ko nors ribų, virš, anapus.

Ekstra

èkstra [lot. extra — už ribų, išskiriant, virš]: 1. skubus, neatidėliotinas; 2. nepaprastas; 3. geriausias, aukščiausios rūšies.

Ekstradicija

ekstradicija [pranc. extradition < lot. ex — iš + traditio — perdavimas], tarptautinės teisės aktas, kuriuo viena valstybė perduoda sulaikytą savo teritorijoje nusikaltėlį tai valstybei, kurioje buvo padarytas nusikaltimas ir kurios pilietis yra nusikaltėlis arba kuriai nusikaltimu padaryta žalos.

Ekstragalaktinis

ekstragalãktinis [↗ ekstra…+ ↗ galaktinis], esantis už mūsų Galaktikos ribų; užgalaktinis.

Ekstrahentas

ekstraheñtas [lot. extrahens (kilm. extrahentis) — ištraukiantis, išimantis], tirpiklis, tirpinantis norimą atskirti mišinio komponentą ekstrakcijos metu.

Ekstrahuoti

ekstrahúoti [lot. extrahere — ištraukti, pašalinti]: 1. perskirti kietą ar skystą mišinį tirpikliu, tirpinančiu tik tam tikrus komponentus; 2. med. ištraukti, pašalinti.

Ekstrakcija

ekstrãkcija [lot. extractio — ištraukimas]: 1. kietųjų arba skystųjų mišinių perskyrimas tirpikliu, tirpinančiu tik tam tikrus komponentus; 2. med. ištraukimas, pašalinimas, pvz., vaistų, organo, vaisiaus.

Ekstrakcinis

ekstrãkcinis [↗ ekstraktas], susijęs su ekstrakcija; gautas ekstrakcijos būdu iš augalų arba gyvūnų audinių.

Ekstraktas

ekstrãktas [lot. extractum — kas ištraukta]: 1. tirpalas, gautas ekstrakcija; ištrauka; ištirpinta ir atskirta medžiaga; 2*. santrauka, trumpas kurio nors veikalo, dalyko esmės išdėstymas.

Ekstraktorius

ekstrãktorius [lot. extractor — ištraukėjas]: 1. ↗ ekstrakcijos (1) aparatas; 2. med. instrumentas dantims arba svetimkūniams, pvz., kulkai, ištraukti; 3. įtaisas iššautai tūtelei arba šoviniui ištraukti iš lizdo.