ekstralingvistinis [↗ ekstra…+ pranc. linguistique — kalbinis], nekalbinis, priklausantis realiai tikrovei, kurios sąlygomis plėtojasi ir funkcionuoja kalba.
|
||||
ekstralingvistinis [↗ ekstra…+ pranc. linguistique — kalbinis], nekalbinis, priklausantis realiai tikrovei, kurios sąlygomis plėtojasi ir funkcionuoja kalba. ekstraordinãrinis [lot. extraordinarius < extra — už ribų + ordo (kilm. ordinis) — eilė, tvarka]: 1. ypatingas, retas, nepaprastas; 2. neetatinis, neužimantis katedros (mokslo darbuotojas). ekstrapoliãcija [↗ ekstra + ↗ (inter)poliacija]: 1. išvadų, gautų stebint vieną reiškinio dalį, išplėtimas kitai jo daliai; 2. mat. funkcijos reikšmių apytikslis nustatymas, remiantis žinomomis reikšmėmis už šių reikšmių srities ribų. ekstrapoliúoti, atlikti ekstrapoliacija. ekstrasensòrinis [↗ ekstra… + lot. sensus — jausmas], nepriklausantis nuo pojūčių, pojūčiais nesuvokiamas. ekstrasistòlija [↗ extra…+ gr. systolē — suspaudimas, susitraukimas], širdies normalaus ritmo sutrikimas, kuriam būdinga širdies raumens priešlaikinis arba papildomas susitraukimas. ekstravagáncija [pranc. extravagance], įmantrus, neįprastas, išsiskiriantis, keistas elgesys, išvaizda. ekstravagántiškas [pranc. extravagant < lot. extra — už ribų + vagans (kilm. vagantis) — klaidžiojantis], neįprastas, įmantrus, pasižymintis ekstravagancija. ekstravazãcija [↗ ekstra… + lot. vas (kilm. vasis) —indas], kraujo, limfos, tulžies išsiliejimas į aplinkinius audinius, pažeidus kraujagysles, limfagysles, tulžies lataką. ekstravèrsija [↗ ekstra… + lot. verto — suku, kreipiu], tipologinė individo savybė, pasireiškianti didesniu dėmesiu aplinkai, poreikiu veikti, bendrauti su žmonėmis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai