Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekstravertas

ekstravèrtas [↗ ekstraversija], žmogus, linkęs gyvai reaguoti į aplinką, gebantis greitai užmegzti ryšius su kt. žmonėmis, lengvai reikšti savo mintis ir jausmus.

Ekstremalė

ekstremãlė [lot. extremus — kraštinis], mat. Oilerio diferencialinės lygties integralinė kreivė.

Ekstremalus

ekstremal‖ùs [lot. extremus]: 1. kraštinis, ribinis; 2. mat. susijęs su ekstremumu, pvz., ~i reikšmė.

Ekstremizmas

ekstremizmas [lot. extremus — kraštutinis], polinkis į kraštutines pažiūras ir priemones (dažn. politikoje).

Ekstremumas

ekstrèmumas [lot. extremum — galas, kraštas]: 1. mat. funkcijos (funkcionalo) maksimumas arba minimumas; 2. didžiausia kokio nors dydžio vertė.

Ekstruderis

ekstrùderis [↗ ekstruzija], techn. įrenginys gaminiams gauti nuolatiniu arba periodiniu išspaudimu.

Ekstruzija

ekstrùzija [angl. extrusion < lot. extrudo — išstūmiu, išspaudžiu], išspaudimas, ištryškimas, išsiliejimas: 1. techn. ilgų vienodo profilio gaminių (vamzdžių, plėvelių, strypų, juostų, siūlų) gavimas išspaudimu (ekstruderiu arba ekstruziniu presu); 2. med. išstūmimas, išvarymas; 3. med. išsikišimas, pvz., danties Δ.

Ekstruzinis

ekstrùzin‖is [↗ ekstruzija]: 1. susijęs su ekstruzija; 2. geol. susidaręs, auštant ir kristalizuojantis lavai, išspaustai (bet ne išsiliejusiai) iš vulkanų į Žemės paviršių, pvz., ~ės uolienos.

Eksudacija

eksudãcija [lot. exsudatio — prakaitavimas]: 1. chem. skystų komponentų išsiskyrimas iš netinkamai laikomų arba gaminamų nuodingųjų medžiagų; 2. skysčio išsiskyrimas uždegimo metu iš kraujagyslių ir limfagyslių.

Eksudatas

eksudãtas [↗ eksudacija], uždegimo skystis, susitelkęs kūno ertmėje, arba organuose.