ekstravèrtas [↗ ekstraversija], žmogus, linkęs gyvai reaguoti į aplinką, gebantis greitai užmegzti ryšius su kt. žmonėmis, lengvai reikšti savo mintis ir jausmus.
|
||||
ekstravèrtas [↗ ekstraversija], žmogus, linkęs gyvai reaguoti į aplinką, gebantis greitai užmegzti ryšius su kt. žmonėmis, lengvai reikšti savo mintis ir jausmus. ekstremãlė [lot. extremus — kraštinis], mat. Oilerio diferencialinės lygties integralinė kreivė. ekstremal‖ùs [lot. extremus]: 1. kraštinis, ribinis; 2. mat. susijęs su ekstremumu, pvz., ~i reikšmė. ekstremizmas [lot. extremus — kraštutinis], polinkis į kraštutines pažiūras ir priemones (dažn. politikoje). ekstrèmumas [lot. extremum — galas, kraštas]: 1. mat. funkcijos (funkcionalo) maksimumas arba minimumas; 2. didžiausia kokio nors dydžio vertė. ekstrùderis [↗ ekstruzija], techn. įrenginys gaminiams gauti nuolatiniu arba periodiniu išspaudimu. ekstrùzija [angl. extrusion < lot. extrudo — išstūmiu, išspaudžiu], išspaudimas, ištryškimas, išsiliejimas: 1. techn. ilgų vienodo profilio gaminių (vamzdžių, plėvelių, strypų, juostų, siūlų) gavimas išspaudimu (ekstruderiu arba ekstruziniu presu); 2. med. išstūmimas, išvarymas; 3. med. išsikišimas, pvz., danties Δ. ekstrùzin‖is [↗ ekstruzija]: 1. susijęs su ekstruzija; 2. geol. susidaręs, auštant ir kristalizuojantis lavai, išspaustai (bet ne išsiliejusiai) iš vulkanų į Žemės paviršių, pvz., ~ės uolienos. eksudãcija [lot. exsudatio — prakaitavimas]: 1. chem. skystų komponentų išsiskyrimas iš netinkamai laikomų arba gaminamų nuodingųjų medžiagų; 2. skysčio išsiskyrimas uždegimo metu iš kraujagyslių ir limfagyslių. eksudãtas [↗ eksudacija], uždegimo skystis, susitelkęs kūno ertmėje, arba organuose. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai