ektãzija [gr. ektasis — ištempimas], organo išsiplėtimas, pvz., skrandžio Δ.
|
||||
|
èktima [gr. ekthyma — išbėrimas], odos liga. ekto… [gr. ektos — už, iš išorės], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su išore, paviršiumi. ektodèrma [↗ ekto… + gr. derma — oda]: 1. žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų gemalo išorinis sluoksnis (išorinis gemalo lapelis); 2. duobagyvių kūno išorinis sluoksnis. ektogenèzė [↗ ekto… + ↗ genezė], teorijos, aiškinančios organizmų evoliuciją tik kaip tiesioginį organizmų prisitaikymą prie aplinkos; neigia kūrybinį gamtinės atrankos vaidmenį, menkina organizmų organizacijos reikšmę, paties organizmo savybes. ektoparazitas [↗ ekto… + ↗ parazitas], išorinis parazitas — organizmas, nuolatos arba laikinai gyvenantis kt. organizmų kūno paviršiuje, mintantis jų krauju, kt. audiniais. ektòpija [gr. ektopos — nutolęs], med. įgimtas organo buvimas neįprastoje vietoje, pvz., inksto Δ.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 7 |  Nėra komentarų | ektoplazmà [↗ ekto… + ↗ (cito)plazma], išorinė plazma — išorinis ląstelės citoplazmos sluoksnis. ektropiònas [gr. ektropē — išvirtimas], akies voko išvirtimas. ekumenizmas [gr. oikumenē (gē) — gyvenamoji (žemė)], judėjimas dėl visų krikščionių bažnyčių susivienijimo. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai