Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Eleginis

elèginis, elegijos pobūdžio, graudus, liūdnas; Δ distichas — dvieilis, sudarytas iš hegzametro ir pentametro eilučių.

Elėjiečiai

elėjiẽčiai, sen. graikų filos. mokykla, gyvavusi Elėjoje VI—V a. pr. m. e., sukūrusi pirmąją V. Europoje idealistinę sistemą.

Elekcija

elèkcija [lot. electio — išrinkimas]: 1. rinkimai, pvz., Lenkijos karaliaus rinkimai 1573—1764; 2. pasirinkimas, atrinkimas.

Elekcinis

elèkcinis, renkamasis, (pasi)rinktinis; susijęs su ↗ elekcija (1).

Eleksyras

eleksỹras ↗ eliksyras.

Elektoratas

elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose.

Elektorinis

elektorinis [↗ elektorius], rinktinis, renkamasis.

Elektorius

elèktorius [lot. elector — rinkėjas], rinkėjas, balsuojantis parlamento, prezidento arba municipaliniuose rinkimuose; tarpinių rinkimų rinkėjas.

Elektra

elektrà [gr. ēlektron — gintaras]: 1. visuma reiškinių, susijusių su el. krūvių buvimu, judėjimu ir sąveika, jų kuriamais laukais; 2. el. energija, naud. ūkiniams ir buitiniams reikalams; 3. el. energijos teikiama šviesa.

Elektretas

elektrètas [angl. electret, vok. Elektret], dielektrikas, kuris išbūna ilgą laiką poliarizuotas ir aplinkoje kuria el. lauką.