elèginis, elegijos pobūdžio, graudus, liūdnas; Δ distichas — dvieilis, sudarytas iš hegzametro ir pentametro eilučių.
|
||||
elèginis, elegijos pobūdžio, graudus, liūdnas; Δ distichas — dvieilis, sudarytas iš hegzametro ir pentametro eilučių. elėjiẽčiai, sen. graikų filos. mokykla, gyvavusi Elėjoje VI—V a. pr. m. e., sukūrusi pirmąją V. Europoje idealistinę sistemą. elèkcija [lot. electio — išrinkimas]: 1. rinkimai, pvz., Lenkijos karaliaus rinkimai 1573—1764; 2. pasirinkimas, atrinkimas. elèkcinis, renkamasis, (pasi)rinktinis; susijęs su ↗ elekcija (1). eleksỹras ↗ eliksyras. elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose. elektorinis [↗ elektorius], rinktinis, renkamasis. elèktorius [lot. elector — rinkėjas], rinkėjas, balsuojantis parlamento, prezidento arba municipaliniuose rinkimuose; tarpinių rinkimų rinkėjas. elektrà [gr. ēlektron — gintaras]: 1. visuma reiškinių, susijusių su el. krūvių buvimu, judėjimu ir sąveika, jų kuriamais laukais; 2. el. energija, naud. ūkiniams ir buitiniams reikalams; 3. el. energijos teikiama šviesa. elektrètas [angl. electret, vok. Elektret], dielektrikas, kuris išbūna ilgą laiką poliarizuotas ir aplinkoje kuria el. lauką. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai