elektromagnètinis, susijęs su elektromagnetizmu, pvz., Δ laukas.
|
||||
elektromagnètinis, susijęs su elektromagnetizmu, pvz., Δ laukas. elektromagnetizmas [↗ elektro… + ↗ magnetizmas], susijusių (vienas kitą sąlygojančių) el. ir magn. reiškinių visuma. elektromechãnika [↗ elektro… + ↗ mechanika], mokslas apie el. mašinų ir įrengimų sandarą, veikimą ir naudojimą. elektrometalùrgija [↗ elektro… + ↗ metalurgija], metalų gavyba, rafinavimas ir perlydymas el. energija. elektrometeòras [↗ elektro… + ↗ meteoras], matomas ar girdimas atmosferos el. reiškinys, pvz., žaibas ir griaustinis, poliarinė pašvaistė. elektromètras [↗ elektro… + ↗ …metras], jautrus elektrostatinis el. įtampos ir krūvių matavimo prietaisas; graduotas elektroskopas. elektromètrija [↗ elektro… + ↗ …metrija]: 1. elektrinių matavimų visuma; 2. geol. elektrinė žvalgyba — geofizinis žvalgybos ir paieškų metodas, pagrįstas uolienų el. srovės lauko tyrimu. elektromiogrãfija [↗ elektro… + ↗ mio… + ↗ …grafija], raumens bioelektrinių potencialų užrašymas. elektromobilis [↗ elektro… + ↗ (auto)mobilis], automobilis, kurį varo akumuliatorių baterijos maitinama el. pavara. elektrònas [gr. ēlektron — gintaras]: 1. senovėje — aukso ir sidabro lydinys; 2. magnio lydinys su aliuminiu (3—11%), cinku (4—5%) ir manganu (0,3—0,6%); 3. lengviausia patvari neigiamo krūvio elementarioji dalelė. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai