eleuterokòkas [gr. eleutheros — laisvas + kokkos — grūdas], aralinių šeimos vaistinis augalas Eleutherococcus; iš jo šaknų pagaminti ekstraktai mažina nuovargį, tonizuoja ir stimuliuoja; Δ auga TSRS Tolimuosiuose Rytuose.
|
||||
eleuterokòkas [gr. eleutheros — laisvas + kokkos — grūdas], aralinių šeimos vaistinis augalas Eleutherococcus; iš jo šaknų pagaminti ekstraktai mažina nuovargį, tonizuoja ir stimuliuoja; Δ auga TSRS Tolimuosiuose Rytuose. elevãcija [lot. elevatio — pakėlimas], astr. šviesulio, pvz., žvaigždės, aukštis virš horizonto. elevònai [lot. elevo — pakeliu + ↗ (eler)onai], beuodegio lėktuvo sparno judami paviršiai — aukščio vairai ir eleronai. èlfai [vok. Elfen], sen. germanų mitologijoje — dvasios, gyvenančios ore, žemėje ir vandenyje; Δ — lengvutės orinės žmogaus pavidalo būtybės, turinčios įvairiausių stebuklingų sugebėjimų; būna šviesūs (geri) ir tamsūs (blogi). eliatỹvas [lot. (casus) elativus < elatus — išneštas]: 1. finougrų kalbų atskirties linksnis, reiškiantis veikėjo arba veiksmo judėjimą iš šiuo linksniu pasakomo daikto; 2. absoliutinis (nesantykinis, nelyginamasis) aukščiausiasis arba aukštesnysis laipsnis. eliksỹras [lot. elixir < arab. al iksir — filosofinis akmuo]: 1. stebuklingas gėrimas, kurio ieškojo vid. amžių alchemikai, tariamai galintis pailginti žmogaus gyvenimą, padėti išlaikyti amžiną jaunystę; 2. aromatinis alkoholinis užpilas; vart. vaistams, kosmetikai. eliminãcija [lot. eliminatio — išvarymas, pašalinimas]: 1. ko nors išskyrimas; pašalinimas, panaikinimas; 2. kovos dėl būvio metu neprisitaikiusių organizmų žuvimas. eliminúoti [lot. eliminare]: 1. išskirti, išstumti, pašalinti, panaikinti; 2. mat. pašalinti kintamąjį iš lygčių sistemos. èlingas [ol. helling]: 1. dengtas įrenginys laivams statyti, remontuoti; 2. įrenginys aerostatams laikyti, remontuoti; 3. patalpa sprt. laivams laikyti. elinvãras [gr. el(astos) — tamprus + lot. invar(iabilis)—nekintamas], nekintamo tamprumo (iki 200°C) lydinys, kuriame yra 33—37% nikelio, 44—49% geležies, apie 12% chromo, apie 4% volframo, 2—3% mangano; vart. kamertonams, laikrodžių plaukeliams, spyruoklėms, membranoms ir kitoms matavimo ir radiosinchronizacijos prietaisų detalėms. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai