èlipsė [gr. elleipsis — trūkumas, praleidimas]: 1. mat. plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško atstumų nuo 2 pastovių taškų (židinių) suma yra pastovi; vienas kūgio pjūvių, gaunamas kertant plokštuma visas jo sudaromąsias; 2. lengvai numanomų žodžių praleidimas, pvz., „aš — namo” vietoj „aš einu namo”.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Matematikos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | elipsini‖s: 1. elipsės formos, susijęs su ↗ elipse (1); 2. lingv. pagrįstas lengvai numanomų žodžių kalboje praleidimu, nepilnas, pvz., ~ė konstrukcija, Δ sakinys. elipsogrãfas [↗ elipsė + ↗ …grafas], elipsių braižymo mechanizmas; dažn. sudarytas iš svirčių ir šarnyrų. elipsòidas [↗ elipsė + gr. eidos — pavidalas], paviršius, gaunamas, sukant ↗ elipsę (1) apie vieną jos ašių arba rutulio paviršių ištempiant bet kurios plokštumos, einančios per sukimosi ašį, atžvilgiu. elipsomètrija [↗ elipsė + ↗ …metrija], elipsiškai poliarizuotos šviesos poliarizacijos laipsnio matavimas. elitarizmas: 1. visuomeninė politinė pažiūra, skelbianti valdančiojo elito išskirtinumą; 2. atsiskyrimas, užsisklendimas grupelėje privilegijuotų asmenų. elitas [pranc. élite — geriausias, rinktinis]: 1. visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš aplinkos; 2. geriausieji augalai arba gyvuliai, naud. augalų arba gyvulių selekcijai; 3. geriausioji grynaveislė sėkla, selekcijos stočių teikiama sėklininkystės ūkiams; 4. kai kurių šalių rinktinė kariuomenė. eliùcija [lot. elutio — išplovimas], medžiagos išplovimas, pvz., iš chromatografinės kolonos, tirpikliu eliuentu. eliueñtas [lot. eluens (kilm. eluentis) — išplaunantis], tirpiklis, kuriuo išplaunamos medžiagos, pvz., iš chromatografinės kolonos. eliùvis [lot. eluo — išplaunu], uolienų dūlėsiai, likę dūlėjimo vietoje. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai