Eliziẽjus (gr. Elysion): 1. antikos mituose — palaimintųjų kraštas Žemės v. pakrantėje arba požemio pasaulio dalis, kur žmonės gyvena nieko nedirbdami; 2*. rojus, palaimintųjų kraštas.
|
||||
|
eljònika [↗ el(ektronas) + ↗ jonas], taikomosios elektronikos šaka, naudojanti fokusuotus elektronų arba jonų srautus. elodėja [gr. helōdēs — pelkinis], daugiametė vandens žolė Elodea; kilusi iš Amerikos; labai išvešėjusi trukdo vidaus laivybai. elògiumas [lot. elogium]: 1. sen. Romoje — antkapio užrašas; 2. trumpas įrašas (pastaba, išlyga, išvada) teisiniame dokumente; 3*. trumpas posakis. elokveñcija [lot. eloquentia], iškalba, oratoriaus menas. elongãcija [lot. elongatio — nutolimas], planetos regimasis kampinis nuotolis nuo Saulės arba palydovo kampinis nuotolis nuo planetos. elžbietiẽčiai, XVI a. pab.— XVII a. pr. (karalienės Elžbietos I valdymo paskutinio dvidešimtmečio ir karaliaus Jokūbo I valdymo laikotarpio) anglų dramaturgai, kurių (ypač V. Šekspyro) kūryba sudaro vieną svarbiausių renesanso literatūros laimėjimų. elzevỹras [pagal XVI—XVII a. ol. spaustuvininkų leidėjų Elzevyrų (Elsevier) pavardę]: 1. Elzevyrų išspausdinta mažo formato knygutė; 2. Elzevyrų sukurti ir dabar vartojami (sumoderninti) šriftai. emãlis [pranc. émail]: 1. kieta, degimu sutvirtinta skaidraus, matinio arba spalvoto stiklo danga metalo, stiklo dirbinių paviršiuje; puošia juos arba saugo nuo išorės poveikio; 2. į glazūrą panaši, bet mažesnio už ją tankio keraminių dirbinių danga; 3. anat. audinys, dengiantis danties vainiką ir iš dalies kaklelį; kiečiausias organizme.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Anatomijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | emaliúoti, dengti dirbinį emaliu. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai