emanãcija [lot. emanatio — ištekėjimas, pasklidimas]: 1. išspinduliavimas, išsiliejimas; pasaulio atsiradimas; įvairių būties formų išsiliejimas iš absoliuto; 2. chem. vienas chem. elemento radono pavadinimų; simbolis Em.
|
||||
emanãcija [lot. emanatio — ištekėjimas, pasklidimas]: 1. išspinduliavimas, išsiliejimas; pasaulio atsiradimas; įvairių būties formų išsiliejimas iš absoliuto; 2. chem. vienas chem. elemento radono pavadinimų; simbolis Em. emãnas [lot. emano — išteku, išplintu], Em, skysčio arba dujų radioaktyvumo tūrinės koncentracijos vienetas; 1 Em = 10-10 Ci/l (kiurio litrui) = 3,7 Bq/l (bekerelio litrui). emanatizmas [↗ emanacija], filos. teol. teorija, teigianti, kad pasaulis susidarė ir vystėsi, laipsniškai išsiliedamas iš vieno, pirminio prado — tobulo absoliuto; ~ą skelbė daugiausia neoplatonikai. emancipãcija [lot. emancipatio — paleidimas iš tėvo globos; nuosavybės perleidimas], atsikratymas prietarų, visko, kas pasenę, konservatyvu; lygiateisiškumo įgijimas, pvz., moterų Δ. emancipántė, judėjimo dėl moterų lygiateisiškumo (emancipacijos) dalyvė. emancipúoti [lot. emancipare], išvaduoti, suteikti lygiateisiškumą, vykdyti emancipaciją. embárgas [isp. embargo — arešto uždėjimas, uždraudimas]: 1. valst. valdžios draudimas įvežti iš kurios nors šalies arba išvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius; 2. svetimų prek. laivų ir jų krovinių sulaikymas uoste arba terit. vandenyse. embarras de richesses [sk. ambara de rišes; pranc], keblumas dėl turtingumo, dėl didelio pasirinkimo. emblemà [gr. emblema — iškilas papuošimas, inkrustacija], sutartinis ženklas, simboliškai reiškiantis kokią nors sąvoką arba idėją. emblèminis, susijęs su emblema, sutartinis, alegoriškas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai