Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Emanacija

emanãcija [lot. emanatio — ištekėjimas, pasklidimas]: 1. išspinduliavimas, išsiliejimas; pasaulio atsiradimas; įvairių būties formų išsiliejimas iš absoliuto; 2. chem. vienas chem. elemento radono pavadinimų; simbolis Em.

Emanas

emãnas [lot. emano — išteku, išplintu], Em, skysčio arba dujų radioaktyvumo tūrinės koncentracijos vienetas; 1 Em = 10-10 Ci/l (kiurio litrui) = 3,7 Bq/l (bekerelio litrui).

Emanatizmas

emanatizmas [↗ emanacija], filos. teol. teorija, teigianti, kad pasaulis susidarė ir vystėsi, laipsniškai išsiliedamas iš vieno, pirminio prado — tobulo absoliuto; ~ą skelbė daugiausia neoplatonikai.

Emancipacija

emancipãcija [lot. emancipatio — paleidimas iš tėvo globos; nuosavybės perleidimas], atsikratymas prietarų, visko, kas pasenę, konservatyvu; lygiateisiškumo įgijimas, pvz., moterų Δ.

Emancipantė

emancipántė, judėjimo dėl moterų lygiateisiškumo (emancipacijos) dalyvė.

Emancipuoti

emancipúoti [lot. emancipare], išvaduoti, suteikti lygiateisiškumą, vykdyti emancipaciją.

Embargas

embárgas [isp. embargo — arešto uždėjimas, uždraudimas]: 1. valst. valdžios draudimas įvežti iš kurios nors šalies arba išvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius; 2. svetimų prek. laivų ir jų krovinių sulaikymas uoste arba terit. vandenyse.

Embarras de richesses

embarras de richesses [sk. ambara de rišes; pranc], keblumas dėl turtingumo, dėl didelio pasirinkimo.

Emblema

emblemà [gr. emblema — iškilas papuošimas, inkrustacija], sutartinis ženklas, simboliškai reiškiantis kokią nors sąvoką arba idėją.

Embleminis

emblèminis, susijęs su emblema, sutartinis, alegoriškas.