èmeris [vok. Emmer], kviečio speltos rūšis — dvigrūdis kvietys.
|
||||
èmeris [vok. Emmer], kviečio speltos rūšis — dvigrūdis kvietys. emeritas [lot. emeritus — atitarnavęs; nusipelnęs]: 1. katalikų dvasininkas, pasitraukęs iš pareigų dėl senatvės arba ligos; 2. kai kurių šalių išėjęs į pensiją valst. įstaigos tarnautojas; pensininkas. emeritūrà [↗ emeritas], kai kuriose burž. šalyse — pašalpa, iš spec. fondo išmokama atsistatydinusiems valst. įstaigų tarnautojams. emèrsija [angl. emersion < lot. emergo — išnyru, pasirodau], kosm. objekto pasirodymas po jo užtemimo ar okultacijos. emetròpija [gr. emmetros — deramas, tinkamas + ōps — žvilgsnis], normali akies refrakcija (normalus regėjimas). emfãtin‖is [gr. emphatikos — raiškus]: 1. nepapratai jausmingas, patetiškas, pvz., Δ stilius; 2. ling. ~iai priebalsiai — priebalsiai, kuriuos tariant liežuvis pakyla prieš minkštąjį gomurį ir susiaurėja balso stygos; būdingi semitų kalboms. emfãzė [gr. emphasis — raiškumas]: 1. kalbos raiškumo, emocinės įtampos stiprinimas stilistinėmis priemonėmis (epitetais, metaforomis, palyginimais, kreipiniais, paralelizmais ir kitomis stilistinėmis figūromis); nedidelis jausmingumas, patosas; 2. lingv. įtempimas tariant kai kuriuos garsus. emfitèutas [gr. emphyteutēs], žemės nuomininkas pagal emfiteuzę. emfitèuzė [gr. emphyteusis], paveldima žemės nuoma suteikianti nuomininkui daiktinę teisę naudotis nuomojamu sklypu, jį įkeisti, perleisti šią teisę kt. asmeniui, perduoti ją paveldėjimo būdu. emfizemà [gr. emphysēma — išsipūtimas], med. oro susikaupimas organe arba tame audinyje, kuriame jo ppr. nebūna. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai