E | Terminai.lt

Emigantas

emigántas (lot. emigrans (kilm. emigrantis) — išsikeliantis], asmuo, išsikėlęs gyventi į kt. šalį; išeivis.

emigrãcija [lot. emigratio — išsikėlimas]: 1. žmonių persikėlimas iš tėvynės į kt. šalis; 2. kurioje nors šalyje gyvenančių emigrantų visuma, išeivija; 3. gyvūnų persikėlimas už jų arealo ribų; 4. med. leukocitų ir kitų kraujo forminių elementų skverbimasis iš kraujo pro kraujagyslių sieneles, slinkimas į uždegimo židinį.

Emigruoti

emigrúoti [lot. emigrare], išsikelti į kt. šalį gyventi.

Eminencija

emineñcija [lot. eminentis — prakilnybė]: 1. katalikų vyskupų ir kardinolų titulas; tą titulą turintis asmuo; 2. dvasininkų kurfiurstų ir joanitų ordino didžiojo magistro titulas iki XVII a.

Emisaras

emisãras [lot. emissarius — pasiuntinys], asmuo, valstybės valdžios organų ar polit. organizacijos siunčiamas į kt. šalį su slapta misija.

Emisija

emisija [lot. emissio — išspinduliavimas, išleidimas]: 1. elektromagnetinių bangų (radijo bangų, rentgeno spindulių) ar materialių dalelių (elektronų) spinduliavimas; 2. pinigų ir vertybinių popierių leidimas į apyvartą.

Emitentas

emiteñtas [lot. emittens (kilm. emittentis) — išleidžiantis], įstaiga arba įmonė, atliekanti ↗ emisija (2).

Emiteris

emiteris [angl. emitter < lot. emitto — išleidžiu, išspinduliuoju]: 1. spinduolis, pvz., elektronų Δ; 2. vienas puslaidininkinio diodo ar triodo elektrodų (puslaidininkio sritis, turinti didelę krūvininkų koncentraciją).

Emituoti

emitúoti [lot. emittere — išspinduliuoti, išleisti]: 1. fiz. išspinduliuoti, skleisti; 2. leisti į apyvartą pinigus ir vertybinius popierius.

Emocija

emòcija [pranc. émotion < lot. emoveo — jaudinu], dvasinė būsena, kurią sukelia pusiausvyros santykiuose su aplinka sutrikimas; smarkus jausmo išgyvenimas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z