emỹras [arab. amir — valdovas], kai kurių musulmonų šalių valdovo ar jo sūnaus titulas (atitinka kunigaikščio titulą).
|
||||
emỹras [arab. amir — valdovas], kai kurių musulmonų šalių valdovo ar jo sūnaus titulas (atitinka kunigaikščio titulą). emyrãtas [↗ emyras], Azijos ir Afrikos musulmonų šalyse viduriniais ir naujaisiais amžiais — feodalinė valstybė arba feodalo valda. en face [sk. an fas; pranc. ] ↗ anfas. en flagrant délit [sk. an fliagran deli; pranc], nusikaltimo vietoje, nusikaltimą darant. en gros [sk. an gro; pranc]: 1. urmu, didmenomis; 2*. bendrais bruožais. enãcija [lot. enatus — išaugęs], išauga iš ppr. lygaus augalo organo paviršiaus. enántas, poliamidinio pluošto, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas. enantemà [gr. enanthema], med. gleivinės išbėrimas. enantiomorfizmas [gr. enantios — priešingas + morphē — forma], kai kurių tos pačios medžiagos kristalų savybė būti kairės arba dešinės modifikacijos. enantiotròpija [enantios + gr. tropos — kryptis], fiz. to paties chem. elemento ar junginio vienos modifikacijos virtimas kita ir atvirkščiai. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai