endoftalmitas [↗ endo… + gr. ophthalmos — akis], vidinių akies obuolio audinių uždegimas.
|
||||
endoftalmitas [↗ endo… + gr. ophthalmos — akis], vidinių akies obuolio audinių uždegimas. endogãmija [↗ endo…+ ↗ …gamija]: 1. paprotys tuoktis su tos pačios visuomeninės grupės asmenimis; 2. artimai giminingų individų lytinių ląstelių, turinčių tą pačią chromatinę kilmę, susiliejimas. endogenèzė [↗ endo… + ↗ genezė], psichinių reiškinių, procesų atsiradimas dėl vidinių veiksnių poveikio. endogènin‖is [↗ endo… + ↗ …geninis], geol. vidinės kilmės, sukeliamas vidinių priežasčių, pvz., žemės ~ius procesus sukelia Žemės vidinės, arba ~ės, jėgos. endokárdas [↗ endo… + gr. kardia — širdis], širdies vidaus ertmių dangalas. endokarditas, širdies vidinio dangalo (endokardo) uždegimas. endokrininis [↗ endo… + gr. krinō — išskiriu], vidaus sekrecijos, susijęs su belatakėmis liaukomis, kurių sekretas (inkretas) išsiskiria į organizmo vidų (kraują arba limfą). endokrinològija [↗ endokrininis + ↗ …logija], mokslas apie belatakes (endokrinines) liaukas ir jų gaminamus hormonus. endokrinopãtija [↗ endokrininis + gr. pathos — liga, kentėjimas], ligos, kurias sukelia belatakių (endokrininių) liaukų veiklos sutrikimas. endolimfa [↗ endo… + ↗ limfa], limfa, esanti ausies pieviniame labirinte. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai