endotèlis [↗ endo… + gr. thēlē— spenys], viensluoksnis plokščiasis epitelis, išklojantis širdies, kraujagyslių, limfagyslių vidinį paviršių.
|
||||
endotèlis [↗ endo… + gr. thēlē— spenys], viensluoksnis plokščiasis epitelis, išklojantis širdies, kraujagyslių, limfagyslių vidinį paviršių. endotèrmija [↗ endo… + gr. thermē — šiluma, karštis], gydymo metodas, kitaip ↗ diatermija. endotèrmin‖is [↗ endo… + ↗ terminis], sugeriantis šilumą, pvz., ~ė reakcija (chem. reakcija, kuriai vykti reikalinga šiluma). endotròfin‖is [↗ endo… + gr. trophē — mityba], susijęs su mityba ko nors viduje, pvz., ~iai organizmai (gyvena ir minta kito organizmo viduje). endozoochòrija [↗ endo… + ↗ zoochorija], vaisių ir sėklų išplitimas per gyvulių virškinamąjį kanalą; taip plinta šermukšniai, balandos. eñdšpilis [vok. Endspiel < Ende — galas + Spiel — žaidimas], šachmatų partijos baigmė. ènema [gr.] ↗ klizma. eneolitas [lot. aeneus — varinis + ↗ …litas], pereinamasis laikotarpis iš neolito į žalvario amžių. energètika [gr. energētikos — veiklus], ūkio sritis, apimanti energijos išteklius, įvairių energijos rūšių gamybą, transformaciją, perdavimą ir vartojimą. energetizmas [↗ energija], filos. pažiūra, visus gamtos reiškinius aiškinanti energijos kitimu; skelbė V. Ostvaldas (1853—1932, Vokietija), E. Machas (1838—1916, Austrija). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai