Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Energija

enèrgija [gr. energeia — veikimas]: 1. fiz. materijos judėjimo matas; sistemos gebėjimas atlikti darbą; 2. veiklumas, atkaklumas, ryžtingumas.

Energingas

energingas, veiklus, ryžtingas, kupinas energijos.

Enfant terrible

enfant terrible [sk. anfan teribl; pranc. pažod. baisus vaikas], žmogus, trikdantis savo elgesiu aplinkinius, keliantis sumišimą savo netaktišku atvirumu.

Engrama

engramà [gr. en — viduje + ↗ …grama], įvairios trukmės pėdsakas, pakitimas smegenų žievėje ar smegenų požievio centruose; atsiranda dėl dirgiklio.

Enharmonizmas

enharmonizmas [gr. en — į, prie + harmonia — sąskambis], vienodo aukščio, bet skirtingo pavadinimo garsų (ir sąskambių) sutapatinimas, pvz., do-diez — re-bemol.

Enjambement

enjambement [sk. anžambeman; pranc] ↗ anžambemanas.

Enkaustika

enkáustika [gr. enkaustikē (technē) < enkaiō — išdeginu], tapyba vaško dažais; jie tepami įkaitinta metaline mentele ant gipsu padengto paviršiaus.

Enklitikas

enklitikas [gr. enklitikos — palinkstantis atgal], nekirčiuotas žodis, prisišliejęs prie kirčiuoto prieš jį esančio žodžio ir sudarantis su juo vieną akcentuacinį vienetą; Δ dažn. yra vienskiemeniai įvardžiai, dalelytės, polinksniai, pvz., liet. „sakaũ gi”.

Enklitinis

enklitinis [gr. enklitikos], nekirčiuotas.

Enklizė

enklizė [gr. enklisis], enklitiko šliejimasis prie kirčiuoto prieš jį esančio žodžio ir sudarymas su juo vieno akcentuacinio vieneto; Δ būdinga slavų, baltų ir kitoms indoeuropiečių kalboms.