Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Enkomenderas

enkomendèr‖as [isp. encomendero — pavedimo vykdytojas], XVI—XVIII a. Ispanijos kolonijų kolonistas ispanas; ~o vad. globai buvo atiduodami indėnai, privalantys mokėti jam duoklę, eiti lažą jo kasyklose ir dvare.

Enkomjenda

enkomjendà [isp. encomienda — pavedimas, globa]: 1. isp. kolonijose Amerikoje XVI—XVIII a.— indėnų išnaudojimo forma; 2. ta vieta, kurios gyventojai buvo atiduodami isp. kolonistų — enkomenderų — globai.

Enkomjenderis

enkomjeñderis ↗ enkomenderas.

Enologija

enològija [gr. oinos — vynas + ↗ …logija], mokslas apie vyno gamybą, laikymą, rūšis.

Enozis

enòzis [gr. henōsis — susijungimas], Kipro graikų judėjimas, kurio tikslas — prijungti Kiprą prie Graikijos.

Entalpija

entálpija [gr. enthalpō — šildau, kaitinu], fiz. termodinaminės sistemos būseną apibūdinantis kintamasis dydis, kurio nepriklausomi kintamieji yra termodinaminės sistemos entropija, slėgis, dalelių skaičius ir apibendrintosios jėgos.

Entazis

entãzis [gr. entasis — išsitempimas, išsipūtimas], nedidelis dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio kolonos liemens pastorėjimas.

Entelechija

entelèchija [gr. entelecheia]: 1. Aristotelio filosofijoje — forma, galimybę paverčianti tikrove, tikslinga materijoje slypinčios potencijos realizacija; 2. XIX—XX a. vitalizme — gyvybinė jėga, tikslingai veikianti organinio pasaulio procesų vyksmą.

Entelodonas

entelòdonas [gr. entelēs — užbaigtas + odus (kilm. odontos) —dantis], didelis iškastinis žinduolis Entelodon, gyvenęs paleogene Š. pusrutulyje.

Enteritas

enteritas [gr. enteron — žarna], plonosios žarnos uždegimas.