enkomendèr‖as [isp. encomendero — pavedimo vykdytojas], XVI—XVIII a. Ispanijos kolonijų kolonistas ispanas; ~o vad. globai buvo atiduodami indėnai, privalantys mokėti jam duoklę, eiti lažą jo kasyklose ir dvare.
|
||||
enkomendèr‖as [isp. encomendero — pavedimo vykdytojas], XVI—XVIII a. Ispanijos kolonijų kolonistas ispanas; ~o vad. globai buvo atiduodami indėnai, privalantys mokėti jam duoklę, eiti lažą jo kasyklose ir dvare. enkomjendà [isp. encomienda — pavedimas, globa]: 1. isp. kolonijose Amerikoje XVI—XVIII a.— indėnų išnaudojimo forma; 2. ta vieta, kurios gyventojai buvo atiduodami isp. kolonistų — enkomenderų — globai. enkomjeñderis ↗ enkomenderas. enològija [gr. oinos — vynas + ↗ …logija], mokslas apie vyno gamybą, laikymą, rūšis. enòzis [gr. henōsis — susijungimas], Kipro graikų judėjimas, kurio tikslas — prijungti Kiprą prie Graikijos. entálpija [gr. enthalpō — šildau, kaitinu], fiz. termodinaminės sistemos būseną apibūdinantis kintamasis dydis, kurio nepriklausomi kintamieji yra termodinaminės sistemos entropija, slėgis, dalelių skaičius ir apibendrintosios jėgos. entãzis [gr. entasis — išsitempimas, išsipūtimas], nedidelis dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio kolonos liemens pastorėjimas. entelèchija [gr. entelecheia]: 1. Aristotelio filosofijoje — forma, galimybę paverčianti tikrove, tikslinga materijoje slypinčios potencijos realizacija; 2. XIX—XX a. vitalizme — gyvybinė jėga, tikslingai veikianti organinio pasaulio procesų vyksmą. entelòdonas [gr. entelēs — užbaigtas + odus (kilm. odontos) —dantis], didelis iškastinis žinduolis Entelodon, gyvenęs paleogene Š. pusrutulyje. enteritas [gr. enteron — žarna], plonosios žarnos uždegimas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai