enzoòtija [en + gr. zōon — gyvulys], infekcinės gyvulių ligos paplitimas nedidelėje teritorijoje, pvz., fermoje, ūkyje.
|
||||
|
eo ipso [lot.], dėl to paties, kaip tik dėl to. eocènas [gr. ēō(s) — aušra + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo vid. epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | eohipas [ēō(s) + gr. hippos — arklys], iškastinis arklys Eohippus, gyvenęs Š. Amerikoje ankstyvajame eocene. Eòlas (gr. Aiolos): 1. sen. graikų vėjų dievas; 2. mitinis eoliečių genties pradininkas. eòlin‖is [↗ Eolas], susijęs su vėjo veikla, pvz.. ~ės nuogulos (vėjo supustyti dūlėsiai). eolitai [ēō(s) + ↗ …litas], aštriabriaunės akmenų atplaišos; manyta, kad jie yra seniausi akmens amžiaus žmonių dirbiniai. eolitas [↗ eolitai], psn. seniausia akmens amžiaus epocha, kurią išskyrė XIX a. archeologai, manydami, kad to meto žmonės naudojosi primityviausiais darbo įrankiais — eolitais. eònas [lot. aeon < gr. aiōn — amžius]: 1. gnosticizme— dievybės emanacija, jėgos, kylančios iš dievybės; 2. Žemės geol. istorijos laikotarpis, apimantis kelias eras, per kurį susidarė kelių geol. grupių uolienų kompleksas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geologijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | Eòs (Ēōs): 1. sen. graikų aušros deivė; 2. poezijoje — aušra. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai