epentèzė [gr. epenthesis — įterpimas], neetimologinio garso įterpimas į morfemą, garsų junginį ar žodį; būdinga indoeuropiečių kalboms, pvz., liet. aštrus < ide. aros.
|
||||
epentèzė [gr. epenthesis — įterpimas], neetimologinio garso įterpimas į morfemą, garsų junginį ar žodį; būdinga indoeuropiečių kalboms, pvz., liet. aštrus < ide. aros. epi… [gr.], priešdėlis, reiškiantis buvimą ant, virš, šalia ko nors; ko nors perteklių, priedą; ėjimą po ko nors. epiblãstas [↗ epi… + gr. blastos — daigas], varpinių augalų gemalo II sėklaskiltė, redukuota iki plono žvynelio. epiblemà [gr. epiblēma — apdangalas], augalo šaknies išorinis sluoksnis, kitaip ↗ rizodermis. epiceñtras [↗ epi… + ↗ centras], reiškinio, vykstančio virš Žemės paviršiaus ar po juo, centro projekcija į Žemės paviršių, pvz., Žemės drebėjimo Δ, branduolinio sprogimo Δ. epiciklas [↗ epi… + ↗ ciklas], apskritimas, kurio centras tolygiai juda deferentu; pagal geocentrinę sistemą, epiciklu skrieja planeta ar kito epiciklo centras. epiciklòidė [↗ epiciklas + gr. eidos — pavidalas], plokščia kreivė, kurią brėžia apskritimo, be slydimo riedančio kito apskritimo išorine puse, taškas. epidèmija [gr. epidēmia < epi — tarp + dēmos — liaudis], didelis žmonių užkrečiamosios ligos paplitimas. epidemiològija [↗ epidemija + ↗ …logija], mokslas apie užkrečiamųjų ligų plitimo priežastis ir sąlygas. epidèrmis [↗ epi… + gr. derma — oda]; 1. anat. žmogaus ir stuburinių gyvūnų paviršinis odos sluoksnis; 2. bot. aukštesniųjų augalų antžeminių organų išorinis dengiamasis audinys. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai