Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Epentezė

epentèzė [gr. epenthesis — įterpimas], neetimologinio garso įterpimas į morfemą, garsų junginį ar žodį; būdinga indoeuropiečių kalboms, pvz., liet. aštrus < ide. aros.

Epi

epi… [gr.], priešdėlis, reiškiantis buvimą ant, virš, šalia ko nors; ko nors perteklių, priedą; ėjimą po ko nors.

Epiblastas

epiblãstas [↗ epi… + gr. blastos — daigas], varpinių augalų gemalo II sėklaskiltė, redukuota iki plono žvynelio.

Epiblema

epiblemà [gr. epiblēma — apdangalas], augalo šaknies išorinis sluoksnis, kitaip ↗ rizodermis.

Epicentras

epiceñtras [↗ epi… + ↗ centras], reiškinio, vykstančio virš Žemės paviršiaus ar po juo, centro projekcija į Žemės paviršių, pvz., Žemės drebėjimo Δ, branduolinio sprogimo Δ.

Epiciklas

epiciklas [↗ epi… + ↗ ciklas], apskritimas, kurio centras tolygiai juda deferentu; pagal geocentrinę sistemą, epiciklu skrieja planeta ar kito epiciklo centras.

Epicikloidė

epiciklòidė [↗ epiciklas + gr. eidos — pavidalas], plokščia kreivė, kurią brėžia apskritimo, be slydimo riedančio kito apskritimo išorine puse, taškas.

Epidemija

epidèmija [gr. epidēmia < epi — tarp + dēmos — liaudis], didelis žmonių užkrečiamosios ligos paplitimas.

Epidemiologija

epidemiològija [↗ epidemija + ↗ …logija], mokslas apie užkrečiamųjų ligų plitimo priežastis ir sąlygas.

Epidermis

epidèrmis [↗ epi… + gr. derma — oda]; 1. anat. žmogaus ir stuburinių gyvūnų paviršinis odos sluoksnis; 2. bot. aukštesniųjų augalų antžeminių organų išorinis dengiamasis audinys.