Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Epifizė

epifizė[gr. epiphysis — prieaugas]: 1. viršutinis smegenų priedėlis; kankorėžinė liauka; 2. sustorėjęs vamzdinio kaulo galas.

Epifora

epifora [gr. epiphora — pridėjimas], stilistinė figūra — to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pabaigoje, pvz.: „Mūs broliukai miškuos, / Partizanai miškuos…” — S. Nėris.

Epigamija

epigãmija [gr. epigamia], sen. Graikijoje — santuoka tarp skirtingų šalių gyventojų.

Epigenetinis

epigenètinis, geol. susidaręs dėl kokių nors antrinių (vėliau įvykusių) procesų.

Epigenezė

epigenèzė [↗ epi… + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta nedidelio slėgio ir panašios kaip Žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis.

Epigonas

epigònas [gr. epigonos — vėliau gimęs], nekūrybiškas sekėjas žymaus menininko arba mokslininko veikalais, pasenusios meno, mokslo krypties idėjų skelbėjas.

Epigonizmas

epigonizmas [↗ epigonas], nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių menininkų arba mokslininkų veikalais; mėginimas atgaivinti pasenusias meno kryptis, mokslo koncepcijas.

Epigrafas

epigrãfas [gr. epigraphē — įrašas, užrašas]: 1. antikoje ir vid. amžiais — užrašas ant paminklų, šventyklų sienų, meno dirbinių; 2. posakis, trumpa kt. kūrinio ištrauka, pateikta prieš lit. kūrinį arba jo dalį kaip įžanga.

Epigrafika

epigrãfika [↗ epigrafas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti sen. įrašus ant akmens plokščių, metalo, molio ir kt. dirbinių.

Epigrama

epigramà [gr. epigramma — užrašas]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių eiliuotas užrašas ant paminklo, šventyklos sienos, antkapio, vėliau ir savarankiškas kam nors skiriamas pamokomojo, giriamojo arba peikiamojo turinio eiliuotas kūrinys; 2. trumpas (dažn. 1 strofos), sąmojingas, dažnai satyrinio pobūdžio eiliuotas kūrinys, pajuokiantis konkretaus asmens ar tam tikros žmonių grupės ydą.