epifizė[gr. epiphysis — prieaugas]: 1. viršutinis smegenų priedėlis; kankorėžinė liauka; 2. sustorėjęs vamzdinio kaulo galas.
|
||||
epifizė[gr. epiphysis — prieaugas]: 1. viršutinis smegenų priedėlis; kankorėžinė liauka; 2. sustorėjęs vamzdinio kaulo galas. epifora [gr. epiphora — pridėjimas], stilistinė figūra — to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pabaigoje, pvz.: „Mūs broliukai miškuos, / Partizanai miškuos…” — S. Nėris. epigãmija [gr. epigamia], sen. Graikijoje — santuoka tarp skirtingų šalių gyventojų. epigenètinis, geol. susidaręs dėl kokių nors antrinių (vėliau įvykusių) procesų. epigenèzė [↗ epi… + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta nedidelio slėgio ir panašios kaip Žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis. epigònas [gr. epigonos — vėliau gimęs], nekūrybiškas sekėjas žymaus menininko arba mokslininko veikalais, pasenusios meno, mokslo krypties idėjų skelbėjas. epigonizmas [↗ epigonas], nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių menininkų arba mokslininkų veikalais; mėginimas atgaivinti pasenusias meno kryptis, mokslo koncepcijas. epigrãfas [gr. epigraphē — įrašas, užrašas]: 1. antikoje ir vid. amžiais — užrašas ant paminklų, šventyklų sienų, meno dirbinių; 2. posakis, trumpa kt. kūrinio ištrauka, pateikta prieš lit. kūrinį arba jo dalį kaip įžanga. epigrãfika [↗ epigrafas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti sen. įrašus ant akmens plokščių, metalo, molio ir kt. dirbinių. epigramà [gr. epigramma — užrašas]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių eiliuotas užrašas ant paminklo, šventyklos sienos, antkapio, vėliau ir savarankiškas kam nors skiriamas pamokomojo, giriamojo arba peikiamojo turinio eiliuotas kūrinys; 2. trumpas (dažn. 1 strofos), sąmojingas, dažnai satyrinio pobūdžio eiliuotas kūrinys, pajuokiantis konkretaus asmens ar tam tikros žmonių grupės ydą. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai