epigramistas, epigramų autorius.
|
||||
|
èpika, epiniai kūriniai, epinis vaizdavimas. epikántas [↗ epi… + gr. kanthos — akies plyšio kampas], mongolidams būdinga odos klostė, dengianti vidinį vokų plyšio kampą ir pereinanti į viršutinį voką; mongolų klostė. epikárdas [↗ epi… + gr. kardia + širdis], širdį dengiantis vidinis širdiplėvės (perikardo) lapelis. epikòtilis [↗ epi… + gr. kotylē — įdubimas], pirmasis augalo daigo stiebo tarpubamblis; antskiltis. epikrizė [↗ epi… + ↗ krizė], baigiamoji ligos istorijos dalis. epikurininkas: 1. epikūrizmo pasekėjas; 2. žmogus, labiausiai vertinantis malonumus. epikūrizmas: 1. materialistinė ir ateistinė Epikūro (gr. Epikuros; 341 — 270 pr. m. e.) filosofija ir etika, aukščiausiu tikslu laikanti protingą žmogaus siekimą laimės; 2. etikos principas, kurio esmė — nevaržomas naudojimasis gyvenimu. epilèpsija [gr. epilēpsia < epilambanō — užpuolu, pagaunu], nuomaris — nervų liga, kuriai būdinga traukuliai ir sąmonės netekimo priepuoliai. epiliãcija [lot. e(x)—iš + pilus — plaukas], plaukų pašalinimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai