E | Terminai.lt

Epilogas

epilògas [gr. epilogos < ↗ epi… + gr. logos — žodis]: 1. baigiamoji epinio ar draminio lit. kūrinio dalis, kurioje informuojama apie tolesnį veikėjų likimą, ateities įvykius; 2. kreipimasis į žiūrovus kai kurių antikinių dramų pabaigoje, kur aiškinami autoriaus tikslai, suvaidinto kūrinio prasmė; 3*. ko nors pabaiga, baigiamoji dalis.

Epimitis

epimitis [gr. epimythion < ↗ epi… + gr. mythos — pasakėčia, padavimas], pasakėčios baigiamoji dalis — pamokomoji išvada; moralas.

Epimorfizmas

epimorfizmas [↗ epi… + gr. morphē — forma, pavidalas], mat. aibės su viena ar keliomis algebrinėmis operacijomis homomorfizmas kitoje aibėje.

Epimorfozė

epimorfòzė [↗ epi… + gr. morphē — forma, pavidalas]: 1. vienas regeneracijos atvejų — prarasto organizmo ataugintas, pvz., atauga driežo uodega, tritono koja; 2. kai kurių vabzdžių vystymosi forma; išsiritęs iš kiaušinio jauniklis labai panašus į suaugusį vabzdį, turi tiek pat kūno segmentų, toliau tik auga, neriasi.

Epinastija

epinãstij‖a [↗ epi… + ↗ nastija], augalo organo, pvz., lapų, judesys, pasireiškiantis spartesniu to organo viršutinės dalies augimu už apatinę; dėl ~os organas išsigaubia, nulinksta žemyn.

Epinikijos

epinikijos [gr. epinikia]: 1. sen. Graikijoje — iškilmės sprt. žaidynių nugalėtojo garbei; 2. nugalėtoją šlovinančios odės.

Epinis

èpin‖is, ~škas: 1. būdingas epui, pasakojamasis, vaizduojantis įvykius, pvz., ~nė poezija; 2*. didingai ramus, nešališkas.

Epiornis

epiòrnis [gr. aipys — aukštas + ornis — paukštis], iškastinis paukštis Aepyornis, gyvenęs Madagaskare; aukštis apie 3 m; išnaikintas XVII a.

Epipaleolitas

epipaleolitas [↗ epi… + ↗ paleolitas], pereinamasis iš paleolito į mezolitą akmens amžiaus laikotarpis; mezolito pradžia.

Epiprojektorius

epiprojèktorius [↗ epi… + ↗ projektorius] ↗ episkopas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z