Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Episcena

episcenà [↗ epi… + ↗ scena], scenos dalis virš portalo.

Episilogizmas

episilogizmas [↗ epi… + ↗ silogizmas], pirmasis polisilogizmo narys, kurio išvada yra antrojo silogizmo (prosilogizmo) prielaida.

Epiškas

èpiškas ↗ epinis.

Episkopas

episkòpas [gr. episkopos — žiūrintis į ką nors], projekcinis aparatas neskaidriems atvaizdams po vieną demonstruoti.

Episkopatas

episkopãtas [lot. episcopatus < episcopus — vyskupas]: 1. vyskupystė (vyskupo pareigos, titulas); 2. vyskupija (vyskupo valdoma sritis); 3. vyskupų visuma.

Episoma

episomà [↗ epi… + gr. sōma — kūnas], papildoma, savarankiška ląstelės gen. struktūra, kuri patenka į ląstelę dėl infekcijos arba ląstelėms konjuguojant.

Epispadija

epispãdija [↗ epi… + gr. spadōn — plyšys], įgimtas vyro šlaplės atsivėrimas varpos viršutinėje dalyje.

Epistazė

epistãzė [gr. epistasis — vyravimas], biol. nealelinių genų sąveika; vienas (epistazinis) genas slopina kitos alelių poros (hipostazinių genų) reiškimąsi.

Episteminis

epistèminis [gr. epistēmē — pažinimas, žinios], pažintinis, gnoseologinis.

Epistemologija

epistemològija [episteme + ↗ …logija] ↗ gnoseologija.