episcenà [↗ epi… + ↗ scena], scenos dalis virš portalo.
|
||||
episcenà [↗ epi… + ↗ scena], scenos dalis virš portalo. episilogizmas [↗ epi… + ↗ silogizmas], pirmasis polisilogizmo narys, kurio išvada yra antrojo silogizmo (prosilogizmo) prielaida. èpiškas ↗ epinis. episkòpas [gr. episkopos — žiūrintis į ką nors], projekcinis aparatas neskaidriems atvaizdams po vieną demonstruoti. episkopãtas [lot. episcopatus < episcopus — vyskupas]: 1. vyskupystė (vyskupo pareigos, titulas); 2. vyskupija (vyskupo valdoma sritis); 3. vyskupų visuma. episomà [↗ epi… + gr. sōma — kūnas], papildoma, savarankiška ląstelės gen. struktūra, kuri patenka į ląstelę dėl infekcijos arba ląstelėms konjuguojant. epispãdija [↗ epi… + gr. spadōn — plyšys], įgimtas vyro šlaplės atsivėrimas varpos viršutinėje dalyje. epistãzė [gr. epistasis — vyravimas], biol. nealelinių genų sąveika; vienas (epistazinis) genas slopina kitos alelių poros (hipostazinių genų) reiškimąsi. epistèminis [gr. epistēmē — pažinimas, žinios], pažintinis, gnoseologinis. epistemològija [episteme + ↗ …logija] ↗ gnoseologija. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai