epitrochòidė [↗ epi… + gr. trochoeidēs — apskritimo pavidalo], plokščia uždara kreivė, kurią brėžia taškas, nejudamai susietas su skrituliu (viduje ar už jo), be slydimo riedančiu kito apskritimo išorine puse.
|
||||
|
epiūrà [pranc. épure], brėžinys, gautas, sutapdinus stačiakampės projekcijos projekcijų plokštumas. epizòdas [gr. epeisodion]: 1. atsitikimas, trumpalaikė, ppr. mažareikšmė įvykio dalis, iš esmės neturinti įtakos visam įvykiui, reiškiniui; 2. lit. kūrinio (dažn. dramos, romano) fragmentas, sudėtinė dalis, turinti tam tikrą kompozicinį savarankiškumą; 3. muz. intermedija, įterptinis motyvas tarp temų; 4. rondo formos muz. kūrinyje — nauja kontrastinga tema; 5. muz. sudėtingos 3 dalių formos vid. dalis; 6. muz. sonatos plėtotės nauja tema.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Literatūros terminai, Muzikos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 23 |  Nėra komentarų | epizod‖inis, ~ iškas, būdingas epizodui, šalutinis, atsitiktinis, trumpalaikis, nereikšmingas, pvz., Δ veikėjas, ~inė veikla. epizonà [↗ epi… + ↗ zona], viršutinė metamorfizmo zona Žemės plutoje. epizoochòrija [↗ epi… + ↗ zoochorija], vaisių ir sėklų, prisisegusių prie gyvulių kūno, plitimas; taip plinta varnalėšos, takišiai. epizoòtija [↗ epi… + gr. zōon — gyvulys], infekcinės gyvulių ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje ar didesniame plote (šalies dalyje, visoje šalyje). epizootològija [↗ epizootija + ↗ …logija], mokslas apie gyvulių infekcines ligas ir kovą su jomis. epochà [gr. epochē — sustojimas], gamtos, visuomenės raidos laikotarpis, turintis kokių nors būdingų bruožų: 1. geol. Žemės ir org. pasaulio raidos etapas, per kurį susiklostė geol. skyriaus uolienos; geol. periodo dalis; 2. astr. momentas, nuo kurio skaičiuojamas laikas arba kurį atitinka kintami astr. dydžiai, pvz., žvaigždžių koordinatės; 3. stoicizme ir skepticizme — susilaikymas nuo sprendimų. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Astronomijos terminai, Geologijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 103 | Nėra komentarų | epòdas [gr. epōdos]: 1. sen. graikų poezijoje — trumpesnė eilutė, einanti po 1 ar kelių ilgesnių (dažn. jambinis dimetras arba daktilis po jambinio trimetro); iš tokių eilučių sudarytas kūrinys; 2. sen. graikų chorinės dainos ir tragedijos lyrinės partijos III dalis (einanti po strofos ir antistrofos), turinti savitą metrinę sandarą. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai