erãrijus [lot. aerarium < aes (kilm. aeris) — varis; (variniai) pinigai], sen. Romos senato tvarkomas valstybės iždas; kariuomenės kasa.
|
||||
|
Eratà [gr. Eratō), viena iš 9 mūzų, erotinės lyrikos globėja. erãtin‖is [lot. erraticus — klaidžiojantis], geol. įneštas, atsidūręs, nuklydęs, pvz., ~iai rieduliai (toli ledyno nunešti rieduliai, susidarę iš uolienų, kurių nėra jų nugulimo vietoje).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | èrbis [lot. erbium; pagal radimo vietovės Iterbiaus (Ytterby) Švedijoje pavadinimą], chem. elementas Er. atom. Nr. 68; metalas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Chemijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | erchèrcogas [vok. Erzherzog], Vokietijoje (1453—1918) — Habsburgų dinastijos princų titulas; tą titulą turėjęs asmuo. erchercogỹstė, erchercogo valdos. erdelterjèrai [pagal D. Britanijos Erdeilio (Airedale) vietovės pavadinimą], medžioklinių urvinių šunų veislė. èrdoksas [angl. airdox], beliepsnio sprogdinimo būdas, pagrįstas suslėgto iki 70—80 MPa oro, kuris tiekiamas į plieninį patroną, plėtimusi. Erèbas (gr. Erebos), sen. graikų mitologijoje — tamsos personifikacija. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai