ergotinas [pranc. ergotine < ergot — skalsė], skalsių alkaloidas, kurį sintetina paprastasis skalsiagrybis Claviceps purpurea; nuodingas; vart. medicinoje.
|
||||
|
ergotizmas [pranc. ergotisme < ergot — skalsė], apsinuodijimas skalsėmis. ergozinas [pranc. ergot — skalsė], skalsių alkaloidas; vart. ginekologijoje. erinijos [gr. Erinyes], sen. graikų mitologijoje — trys keršto ir bausmės deivės, persekiojančios ir baudžiančios nusikaltėlius. eristika [gr. eristikē (technē) < eris — ginčas], menas diskutuoti, mokėjimas kitus įtikinti savo pažiūrų teisingumu ar palenkti priešininko samprotavimus norima linkme. eritemà [gr. erythēma — raudonumas], med. raudonė — odos paraudimas dėl uždegimo, paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimo.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | eritrazmà [gr. erythrainō — raustu], odos mikrozė — grybinė odos liga, kurią sukelia grybas Microsporon minutissimum. eritrèmija [↗ eritr(ocitai) + gr. haima — kraujas], lėtinė kraujo gamybos organų liga, kitaip ↗ policitemija. eritrit‖as, org. junginys, tetrahidroksilinis alkoholis, bespalviai kristalai; ~o yra kai kuriose samanose, kerpėse, dumbliuose; ištirpęs vandenyje sudaro tirštą, saldų tirpalą. eritroblãstai [gr. erythros — raudonas + blastos — daigas, atžala], užuomazginiai eritrocitai. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai