eritrocitai [erythros + gr. kytos — ląstelė], raudonieji kraujo kūneliai — raudono pigmento turinčios kraujo ląstelės.
|
||||
|
eritrodèrmija [erythros + gr. derma — oda], odos raudonė — odos paraudimas. eritromicinas [erythros + gr. mykēs — grybas], antibiotikų grupės vaistinis preparatas; gaunamas iš laibagrybio Streptomyces erythreus. eritropoèzė [↗ eritro(citai) + gr. poiēsis — sukūrimas], eritrocitų susidarymas. eritrospèrmumas [erythros + gr. sperma — sėkla], minkštųjų kviečių atmaina su balta akuotuota varpa įr raudonai rusvais grūdais. eritrozinas [erythros + ↗ (eo)zinas], org. junginys C20H8I4O5; raudoni dažai. erizipelòidas [gr. erysipelas — rožė (liga) + eidos — pavidalas], raudonligė — žmogaus ir gyvūnų užkrečiamoji liga, kurią sukelia Erysipelothrix rhusiopathiae rūšies bakterijos. èrkeris [vok. Erker], išsikišusi pusapvalė ar kampuota pastato sienos dalis su langais; kai kada būna per kelis aukštus. èrliftas [angl. air — oras + lift — keltuvas], įrenginys skysčiui suslėgtu oru ar kt. dujomis pakelti; naud. naftai arba vandeniui siurbti iš gręžinių. ermitãžas [pranc. ermitage — nuošalus pastatas], nedidelis parko pastatas (namas ar paviljonas), pastatytas nuošalioje vietoje. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 4 | 
Naujausi komentarai