erudicija [lot. eruditio — mokslingumas, išsilavinimas], nuodugnus susipažinimas su įvairiomis mokslo ir meno sritimis, platus apsiskaitymas, neeilinis išsilavinimas.
|
||||
|
eruditas [lot. eruditus — apsišvietęs, mokytas], labai išsilavinęs, didžiai išprusęs, erudicijos turintis žmogus. erùpcija [lot. eruptio — išsiveržimas], išsiveržimas: 1. geol. lavos, pelenų, ugnies išsiveržimas iš vulkano kraterio; 2. astr. Saulės chromosferos žybsnis, matomas fotosferos fone kaip šviesus taškas; 3. med. išbėrimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai, Geologijos terminai, Medicininiai terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 19 |  Nėra komentarų | erùpcin‖is: 1. geol. susidaręs iš auštančios ir stingstančios magmos (Žemės plutoje) arba lavos (Žemės paviršiuje), pvz., ~ės uolienos; 2. astr. susijęs su erupcija kosm. kūno paviršiuje, pvz., ~ė žvaigždė (kintamoji žvaigždė, kurios spindesys kinta dėl erupcijų). (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Astronomijos terminai, Geologijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | erzãcas [vok. Ersatz — pakaitalas], nepilnavertis pakaitalas. ešafòtas [pranc. échafaud], pakyla mirties ar kt. bausmei vykdyti, kartais draudžiamiems leidiniams naikinti. esaulas [ukr. esaul < tiurkų k.], kazokų kariuomenės pareigybė ir laipsnis. eschatològija [gr. eschatos — paskutinis + ↗ …logija], žmogaus, žmonijos ir pasaulio likimo mistinė teorija; Δ yra sudėtinė daugelio religijų ir kai kurių filosofijų dalis: ypač išplėtota judaizmo ir krikščionybės. ese [angl. essay < pranc. essai — bandymas], mokslo arba literatūros kritikos rašinys, straipsnis, kuriam būdinga kompozicinis ir stilistinis laisvumas, subjektyvus nagrinėjamo objekto traktavimas; Δ sąvoką daugiausia vartoja anglai ir prancūzai. eseistas, esė autorius. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai