Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Estampida

estampidà [< provans.]: 1. XIII—XIV a. greito tempo provansalų šokis; 2. viena seniausių instrumentinės muzikos formų; melodija simetriškos struktūros; 3. trubadūrų daina.

Esterazė

esterãzė, hidrolazių klasės fermentas, skaidantis esterius į vandenį, rūgštis ir alkoholius.

Esteriai

èsteriai [vok. Ester < Es(sig) — actas + (Ä)ther — eteris], org. junginiai; rūgščių reakcijos su alkoholiais produktai, pvz., acto rūgšties etilo esteris (etilo acetatas) CH3COOC2H5.

Esterifikuoti

esterifikúoti ↗ esterinti.

Esterinti

èsterinti, gauti esterį, veikiant rūgštį alkoholiu.

Estetas

estètas [gr. aisthētēs — jaučiantis]: 1. žmogus, jautrus grožiui, visur teikiantis pirmenybę grožiui; 2. estetizmo šalininkas.

Estetika

estètika [gr. aisthētikos — jutiminis]: 1. mokslas, tiriantis grožį ir meną, kaip grožinę kūrybą; sudaro metodologinį pagrindą meno šakoms tirti; 2. grožio kriterijų taikymas ir laikymasis, pvz., elgesio Δ.

Estetikas

estètikas, estetikos teoretikas.

Estetikoterapija

estetikoterãpija [↗ estetika + ↗ terapija] ↗ estetoterapija.

Estetinis

estètinis: 1. susijęs su estetika; 2. būdingas estetams.