E | Terminai.lt

Egzaracija

egzarãcija [lot. exaratio — išarimas], judančio ledyno ardomoji veikla.

egzárchas [gr. exarchos — pradininkas, vadovas]: 1. sen. graikų šventyklos žynių vadovas; 2. Bizantijos pakraščių valdų imperatoriaus vietininkas; 3. stačiatikių bažn. srities arba savarankiškos bažnyčios vadovas.

Egzarchatas

egzarchãtas: 1. Bizantijoje— ↗ egzarcho (2) valdoma adm. terit. sritis; 2. egzarcho pareigos, titulas.

Egzartikuliacija

egzartikuliãcija [lot. ex — iš, nuo + articulus — sąnarys], galūnės amputacija per sąnarį.

Egzegetai

egzegètai [gr. exēgētēs — aiškintojas]: 1. sen. Graikijos orakulai, kai kada įstatymų ir papročių aiškintojai, vėliau — vadovai po miestą; 2. filologai, aiškinantys lit. tekstus (dažn. senovinius); 3. teologai, aiškinantys ir komentuojantys Bibliją.

Egzegetika

egzegètika [gr. exēgētika — aiškinamosios knygos, žinynai], egzegezės taisyklės ir metodai.

Egzegezė

egzegèzė [gr. exēgēsis— aiškinimas], filologinis senovinių tekstų (ypač Biblijos) aiškinimas ir komentavimas.

Egzekucija

egzekùcija [lot. exsecutio — įvykdymas]: 1. kai kuriose feodalinėse ar buržuazinėse šalyse — kūno bausmės ir mirties bausmės ar teismo sprendimo vykdymas; 2. baudžiamosios priemonės, kurias viena valstybė taiko kt. valstybei; 3. burž. šalyse — skolininko nuosavybės, turto pardavimas.

Egzekutorius

egzekùtorius [lot. exsecutor]: 1. egzekucijos vykdytojas; 2. ikirevoliucinės Rusijos valdininkas, kurio žinioje buvo įstaigos ūkio reikalai ir išorinės tvarkos priežiūra.

Egzekvatūra

egzekvatūrà [lot. exsequor — įvykdau]: 1. valstybės valdžios organo aktas, kuriuo kt. valstybės konsului ar prekybos atstovui suteikiama teisė eiti pareigas; 2. teismo nutartis vykdyti kt. valstybės teismo padarytą sprendimą.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z