|
-> etikètas [pranc. étiquette], nustatyta, formali ceremonijų tvarka; kurios nors visuomenės ar jos klasės tinkamo elgesio normos; vienos profesijos arba tą patį hobį turinčių žmonių priimtos mandagumo taisyklės ir formos, pvz., mokslininkų, gydytojų, sportininkų Δ.
etikètė [pranc. étiquette], ženklas, klijuojamas ant prekės arba jos įpakavimo ir informuojantis apie prekę ir jos gamintoją.
etilas [↗ et(eris) + gr. hylē — medis, medžiaga], org. junginių (alkoholių, eterių, esterių) vienvalentis radikalas — C2H5.
etilbenzòlas [↗ etilas + ↗ benzolas], org. junginys C6H5—C2H; bespalvis lakus skystis.
-> etilènas [↗ etilas], org. junginys C2H4; nesotusis angliavandenilis; bespalvės eterio kvapo dujos.
etimològija [gr. etymologia < etymon — tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė + ↗ …logija], žodžio kilmės ir jo giminystės santykių su kitais tos pačios arba kitų kalbų žodžiais nustatymas.
etimologizúoti, nustatyti žodžio ar posakio etimologiją.
etimònas [gr. etymon — tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė], pradinis žodis, kamienas arba morfema (dažn. šaknis), iš kurių yra kilęs dab. kalboje esantis žodis.
ètinis, susijęs su etika.
-> etioliãcija [pranc. étiolé — išblyškęs, sunykęs], nenormalus augalų vystymasis dėl šviesos trūkumo: stiebai ir lapkočiai ištįsta, lapuose nėra chlorofilo, mech. audiniai menki, dėl to augalai būna gležni, trapūs, greit lūžta arba išgula.
|
|
Naujausi komentarai