Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Etioliuoti

etioliúoti [pranc. étioler — daryti liguistą, silpną], laikyti augalą tamsoje, kad pakistų jo spalva, forma.

Etiologija

etiològija [gr. aitia — priežastis + ↗ …logija], mokslas apie ligų atsiradimo priežastis ir sąlygas.

Etiopistika

etiopistika, mokslas, tiriantis etiopų kalbas ir literatūrą.

Etiškas

ètiškas [↗ etika], dorovingas, atitinkantis etikos reikalavimus.

Etiudas

etiùdas [pranc. étude < lot. studium — mokymasis, studijavimas]: 1. nedidelis pagalbinis dailės kūrinys, daromas iš natūros; 2. muz. pjesė atlikimo technikai lavinti; 3. improvizacinis pratimas aktoriaus meistriškumui ugdyti; vienas vaidmens kūrimo būdų; 4. mokslo (dažn. filosofijos) ar lit. kritikos straipsnis, nepretenduojantis į baigtumą, griežtą argumentaciją ar galutinius sprendimus; esė; 5. šachmatų arba šaškių uždavinys, kurio pozicijoje yra nedaug figūrų; sprendžiamas vieninteliu sunkiai randamu būdu (ėjimų skaičius nenurodomas) .

Etiudininkas

etiùdininkas, nešiojamas įtaisas ↗ etiudams (1) kurti.

Etmoiditas

etmoiditas [gr. ēthmos — tinklas + eidos — pavidalas], akytkaulio ertmių gleivinės uždegimas.

Etmonas

ètmonas [lenk. hetman, ček. hejtman < sen. vok. heuptman], XV—XVIII a. kai kurių šalių (Čekijos, Lenkijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Ukrainos) kariuomenės vadas, viršininkas.

Etnarchas

etnárchas [gr. ethnarchēs — (žinomos) tautos valdovas], sen. Romos imperijos rytų provincijų kai kurių imperatoriui pavaldžių valdovų titulas.

Etninis

ètninis [gr. ethnikos < ethnos — tauta], susijęs su kuria nors tauta.