eksteriorizãcija [pranc. exteriorisation < lot. exterior — išorinis]: 1. perėjimas nuo vidinės, arba protinės, prie išorinės, arba praktinės, veiklos; 2. tapimas kuo kitu, turėtų savybių ir sąlygų netekimas.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Leave a Reply