emineñcija [lot. eminentis — prakilnybė]: 1. katalikų vyskupų ir kardinolų titulas; tą titulą turintis asmuo; 2. dvasininkų kurfiurstų ir joanitų ordino didžiojo magistro titulas iki XVII a.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Leave a Reply