empirejus [gr. empyros — ugninis]: 1. sen. graikų kosmogonijos požiūriu — viršutinis dangaus sluoksnis, pilnas ugnies; dievų būstinė; 2*. aukštybė; pleventi empirėjuose — skrajoti dausose, svajoti, fantazuoti.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 8 | 
Leave a Reply