Fariziejus

fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]: 1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.); pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu; 2*. veidmainis, šventeiva.