fėja [pranc. fée < lot. fata]: 1. keltų ir romanų tautų mitologijoje — paslaptinga moteriškos lyties būtybė, galinti daryti stebuklus, padėti arba kenkti žmonėms; 2*. burtininkė, kerėtoja.
|
||||
Fėjafėja [pranc. fée < lot. fata]: 1. keltų ir romanų tautų mitologijoje — paslaptinga moteriškos lyties būtybė, galinti daryti stebuklus, padėti arba kenkti žmonėms; 2*. burtininkė, kerėtoja. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply