fòrma [lot. išvaizda, pavidalas]: 1. išorinis daikto pavidalas, kontūrai; 2. ko nors sutvarkymas, sandara, pvz., valdymo Δ; 3. nustatytas ko nors pavyzdys; šablonas; 4. Aristotelio filosofijoje — aktyvioji būties pusė; 5. lingv. lytis, gramatinių kategorijų, žodžių ir sakinių tarpusavio santykių išorinio reiškinio priemonė; 6. meno kūrinio išraiškos priemonių visuma, vaizdavimo būdas; 7. įtaisas su tuštyme, kuri pripildoma kokios nors medžiagos ir suteikia gaminiui norimą pavidalą, pvz., metalo liejimo, gelžbetonio gamybos, kepimo Δ; 8. spst. spaudos forma — paviršius su iškiliuoju, giliuoju arba plokščiuoju originalo atvaizdu, parengtas spausdinti; 9. mat. homogeninis kelių kintamųjų daugianaris, pvz., kvadratinė Δ (daugianaris, kurio kiekvienas narys yra koeficiento ir kintamojo kvadrato arba dviejų skirtingų dauginamųjų sandauga); 10. sportininko pajėgumas tam tikru metu; 11.* ko nors regimybė, formalumas.
Leave a Reply