Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Gema

gemà [lot. gemma], reljefu dekoruotas nedidelis akmuo ar brangakmenis.

Gemelogija

gemelògija [lot. gemellus — dvynys + ↗ …logija], mokslas apie dvynius.

Geminacija

geminãcija [lot. geminatio], lingv. (pa)dvigubinimas.

Geminata

geminat‖à [lot. gemino — padvigubinu], dviejų vienodų priebalsių junginys, tariamas kaip ilgas priebalsis, pvz., lot. „collis” — kalnas; liet. kalbai ~os nebūdingos.

Gemulė

gèmul‖ė [lot. gemmula — pumpurėlis], gėlavandenių ir kai kurių jūrinių pinčių vidinis pumpuras; ~ėmis pintys dauginasi.

Gemzė

gezė, dykaragis žinduolis Rupicapra rupicapra; gyvena Pirėnuose, Alpėse, Apeninuose, Karpatuose, Balkanuose, Kaukaze, M. Azijoje.

Genas

…genas [gr. genos — giminė, kilmė], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad žodžiais reiškiama medžiaga, veiksnys padeda atsirasti, susidaryti pirmuoju dėmeniu pasakytai medžiagai, reiškiniui.

Genas

gènas [gr. genos — giminė, kilmė], organizmų paveldimumo vienetas, kuriame (jo nukleotidų sekoje) yra užkoduota genetinė informacija; dezoksiribonukleino rūgšties (kai kurių virusų — ribonukleino rūgšties) molekulės fragmentas; lemia organizmo požymius ir savybes.

Gencijonas

gencijònas, daugiametė, rečiau vienmetė žolė arba krūmas Gentiana; paplitęs beveik visame pasaulyje; šaknyse turi karčiųjų glikozidų; kai kurios rūšys — dekoratyviniai, vaistiniai augalai.

Genealogija

genealògija [gr. genealogia — giminės kartų eilė], raidos, kilmės istorija: 1. ist. disciplina, tiria giminių istoriją; 2. giminės, šeimos kilmės istorija; 3. biol. žinių apie kurio nors individo ar organizmų grupės kilmę ir ist. raidą visuma.