Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Genekratija

genekrãtija [gr. genea — gimimas + kratos — valdžia], sen. Graikijoje — valdymo sistema, kuri rėmėsi gimimo privilegija.

Geneonomija

geneonòmija [gr. genos (kilm. geneos) — giminė+ nomos — dėsnis], sociologijos šaka, tirianti santuokos ir šeimos formų raidą.

Generacija

generãcij‖a [lot. generatio — gimdymas]: 1. organizmų karta — populiacijos individų grupė, su bendrais protėviais susijusi vienodu giminystės laipsniu, pvz., tėvai ir vaikai — dvi ~os; 2. gimimas, kilmė.

Generalbosas

generalbõsas [vok. Generalbass < lot. generalis — bendras, svarbiausias + it. basso — žemas], žymėtinis bosas — daugiabalsis muzikos kūrinių sutrumpintas užrašymas; rašomos tik žemutinio balso natos su sąskambius nurodančiais skaitmenimis.

Generalgubernatorius

generalgubernãtorius [lot. generalis — visuotinis + ↗ gubernatorius]: 1. Rusijoje (1775—1917) — kelių gubernijų (generalgubernatorijų) vyriausiasis vietininkas; 2. D. Britanijos karaliui atstovaujantis pareigūnas Tautų sandraugos valstybėje.

Generalgubernatūra

generalgubernatūra [lot. generalis – visuotinis] Rusijoje – kelių gubernijų valdytojo įstaiga

Generalinis

generãlinis [lot. generalis], bendras, visuotinis, svarbiausias.

Generalisimas

generalisimas [lot. generalissimus — vyriausias, svarbiausias], kai kurių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis, suteikiamas vyriausiajam karo vadui.

Generalitetas

generalitètas [vok. Generalität < lot. generalis — bendras, svarbiausias], vyriausieji ginkluotųjų pajėgų vadai; generolų laipsnius turinčių asmenų visuma.

Generalizacija

generalizãcija [lot. generalis — bendras, svarbiausias], apibendrinimas, būdingiausių esminių savybių išskyrimas iš pavienių faktų; darymas visuotiniu, išplėtimas (išplitimas): 1. kartografijoje — žemėlapyje vaizduotinų objektų ir reiškinių atranka ir apibendrinimas; 2. med. ligos išplitimas organe arba visame organizme; 3. psichol. patyrimo apibendrinimas, išplėtimas, jo perkėlimas iš vienos situacijos į kitą.