gènijus [lot. genius]: 1. romėnų mituose — dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia; 2. didžiuliai proto sugebėjimai, nepaprastas kūrybingumas; 3. didžiausių sugebėjimų, talento žmogus.
|
||||
|
…geninis [gr. genos — giminė, kilmė], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kilme, su atsiradimu. genitãlijos [lot. genitalia], lyties organai. genitỹvas [lot. (casus) genitivus < geno — gimdau], kilmininko linksnis. genocidas [gr. genos — giminė, gentis + lot. caedo — žudau], ištisų gyventojų grupių naikinimas rasiniais, nacionaliniais arba religiniais motyvais. genofòndas [↗ genas + ↗ fondas], vienos organizmų populiacijos santykiškai pastovi genų visuma. genokòpija [↗ genas + ↗ kopija], organizmo paveldimas pakitimas, išoriškai (fenotipiškai) panašus į kitą paveldimą pakitimą, kurį lėmė kt. genas (arba genai). genològija [gr. genos — giminė, kilmė + ↗ …logija], literatūros teorijos disciplina, tirianti literatūros rūšis, žanrus. genòmas [angl. genome < gr. genos — giminė, kilmė], genų visuma ląstelės branduolio viengubame (haploidiniame) chromosomų rinkinyje. genotipas [↗ genas + ↗ tipas], organizmo paveldimumo faktorių visuma; siauresne reikšme — visuma genų, esančių organizmo chromosomose. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai