geomètrija [gr. geōmetria — žemės matavimas], mokslas, tiriantis erdvinius santykius ir formas.
|
||||
geomètrija [gr. geōmetria — žemės matavimas], mokslas, tiriantis erdvinius santykius ir formas. geomètrin‖is, susijęs su geometrija, pvz., dviejų teigiamų skaičių Δ vidurkis (kvadratinė šaknis iš jų sandaugos), ~ė proporcija (dviejų kartotinių santykių lygybė), ~ė progresija (skaičių seka, kurios kiekvienas paskesnis narys gaunamas iš gretimo pirmesnio, padauginto iš pastovaus daugiklio). geometrodinãmika [↗ geometr(ija) + ↗ dinamika], teorija, visus fizikinius reiškinius siejanti su erdvės ir laiko savybėmis. geomòras [gr. geōmoros < gē — žemė + meiromai — gaunu savąją dalį], sen. Graikijos žemvaldys. geomorfològija [↗ geo… + ↗ morfologija], mokslas, tiriantis kietojo Žemės paviršiaus formas, kilmę ir raidą. geonimas [↗ geo… + gr. onyma — vardas], slapyvardis, sudarytas iš vietovardžio, pvz., Šatrijos Ragana. geopolitika [↗ geo… + ↗ politika], burž. ideologijos doktrina, teigianti, kad valstybių vystymosi tendencijas, ekspansiją, kitus visuomeninius politinius reiškinius daugiausia lemia geogr. faktoriai. geopotenciãlas [↗ geo… + ↗ potencialas], geod. Žemės gravitacijos jėgos (sunkio) potencialas. geòrgika [gr. geōrgikē — žemdirbystė], antikinės poezijos žanras — epinis didaktinio pobūdžio kūrinys apie žemdirbių darbą, kaimo buitį, gamtą. georiftogenà, Žemės plutos zona, kurioje dėl mantijos medžiagos kilimo ir plutos skėtimosi vyksta aktyvi tektoninė, fizikinė ir cheminė veikla. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai